Buvau labai rimtai nusiteikusi naujais metais su nauja nuotaika ir šviežiom mintim vėl prisėsti prie rašymo, bet kai jau prisėdau, tai paaiškėjo, kad ir metai nebenauji ir minčių susikaupė daugiau, nei turėtų. Vienu metu net buvo kilusi mintis, kad reikia atsisakyti šito blog’o, nes jam tiesiog nebelieka laiko. Po to pagalvojau, kad nėra ko čia savęs apgaudinėti ir teisintis laiko trūkumu - labai norint, visada jo galima atrasti. Tuo labiau, negaliu leisti kad per porą metų surašyti minčių srautai taip paprastai būtų ištrinti be pėdsako. Juk kartais taip smagu paskaityti ką nors seno, kas nors ir trumpam atgaivina prisiminimus ir sukelia šypseną. Be to, visai netikėtai įgavau naujo įkvėpimo ir į daug ką pradėjau žiūrėti truputį kitaip. Turbūt derėtų dėl to padėkoti porai žmonių.

Paskutiniu metu viskas įgauna gana didelį pagreitį. Galva perpildyta minčių, planų ir įvairių įdėjų, o norėdama nieko nepamiršti turbūt turėčiau pradėti darytis sąrašiukus. :) Tiesa, dar niekaip nepriprantu, jog šiuo metu gyvenu Danijoje. Keista, kad nereikia eiti į darbą, kad namie nebėgioja katinai, kad dažnai turiu persiorientuoti ir šnekėti angliškai, be to skirti nemažai laiko laiškų rašymui. Juk visgi neparašysi vieno šabloninio laiško su įspūdžiais ir nepasiųsi visiems iš eilės. :) Užtad vėlyvi žiemos vakarai tam būna ir skirti, kai po visų dienos įspūdžių su puodeliu arbatos galima patogiai įsitaisyti prie laptopo. Pasirodo viskas čia nėra jau taip baisu ir sudėtinga, kaip įsivaizdavau. Toli gražu… teigiamų emocijų tikrai netrūksta. Gal tai netgi bus dar vieno naujo periodo pradžia.