Paskutiniu metu kur tik paskaitau naujienas ar forumus, visur pilna kliedesių apie neva 2012 metų gruodžio 21 įvyksančią pasaulio pabaigą. Dėl jos jau apturėjau diskusijų ne su vienu pažįstamų bei kolega darbe, tik va niekaip nesuprantu, kam čia taip naudinga skleisti šituos marazmus. Suprasčiau, jei tai būtų kokia nauja kažkam į galvą šovusi ir pagreitį įgijusi mintis, bet gi tų “pasaulio pabaigų” pranašysčių jau buvo ne viena. Net aš prisimenu panašius kliedesius prieš sutinkant 2000 metus, kai taip pat buvo tikimąsi kažkokių antgamtinių jėgų pagalbos. Ne veltui pasakiau pagalbos - juk žmones pasirodo taip žavi mintis apie apokalipsę, kad jie nepaliauja kurti naujų pranašysčių vos tik kuri nors iš pastarųjų pamiršta materealizuotis. O ir kai kurie prognozuojami apokalipsės scenarijai labiau tinkami gąsdinti vaikus, o ne diskusijoms. Ypač tokios istorijos kaip Nibiru planeta, kuri priartės prie Žemės, o joje gyvenantys milžinai pasinaudos proga nugvelbti šiek tiek aukso. Bent kiek fiziką nusimanantys ar astronomijos žinių turintys žmonės turėtų suprast, kad tai tiesiog neįmanoma. Apie gana lėkštą šios istorijos turinį neverta net kalbėt.

O ir kas čia per stebuklas ta pasaulio pabaiga? Na, aišku žiūrint, kaip ją interpretuoti. Jeigu kalbėti apie šios planetos pabaigą, tai ji tikrai greit neateis. Saulė dar turi pakankamai kuro, kad šviestų daug metų į priekį, o ir kitų kataklizmų šiame gana ramiame Visatos kampelyje artimiausiu metu nepanašu, kad bus. Jeigu pasaulio pabaigą tapatinti su žmonijos nušlavimu nuo žemės paviršiaus, tai nematau čia nieko stebėtino. Žemės istorijoje tai jau vyko ne kartą ir ne du, kai po kokios nors katastrofos išnykdavo didžioji dalis gyvūnijos. Taigi nėra priežasčių tam ir vėl nepasikartoti. Kuo gi jau mes skiriamės? Tik viena gyvūnų rūšis, kuriai anksčiau ar vėliau irgi lemta išnykti. Bet mes juk vieninteliai esame protingi, pasakysit. Kažkaip dažnai tai akcentuoja tie, kurių gyvenimo tikslai susideda iš poros primityviausių poreikių patenkinimo…

Tad kodėl gi reikėtų laukti (ar atvirkščiai - nelaukti) tokio visuotinio įvykio tam tikrą dieną? Galima pagalvoti, kad gamta yra nusistačiusi grafiką, kada čia vėl reikėtų paleisti į žemę kokį asteroidą ar smarkų radioktyviųjų spindulių saulės blyksnį. Ar šitą datą reikėtų apsibraukti kalendoriuje ir pasistengti iki jos suspėti nuveikti kuo daugiau? Tokiu atveju, kiekvieną dieną reikėtų stengtis taip elgtis, nes jau atsikėlęs ryte tu rizikuoji sulaukti savosios “pasaulio pabaigos”. Tikrai nepalyginamai didesnė tikimybė, kad užsimuši važiuodamas mašina į darbą, nei kad tau ant galvos nukris meteoritas. Na bet aišku, masiniai neramumai juk žymiai įdomiau. :) Kas keisčiausia, kad beveik visada žinodami, kad greitai mirs, žmonės pradeda skambinti artimiesiems ir pasakoti, kaip baisiai jie juos myli. Lyg tai staiga būtų prisiminę - po velnių, šalia manęs buvo dar kažkas, ką aš kažkaip pamiršdavau pastebėti. O jiems dar reikia pasaulio pabaigų…

Kai manęs pasiklausęs vienas kolega pasakė pažadėt, kad 2012 12 21 nebus pasaulio pabaigos, ar jam pasakiau - pažadu. Tad visai nereikia susirinkti visų savo santaupų ir per tą laiką švaistytis jomis į kairę ir į dešinę. O visos pabaigos ateis tada, kai joms bus laikas ateiti, ir tikrai nepasiklaus mūsų, ar mums patinka šita data. Betkokiu atveju, kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. To ir linkiu.