Vilniuje jau baigia žydėti sakuros. Dar antradienį jos švietė iš tolo, o šiandien belikę tik patys ištvermingiausi žiedeliai, kuriuos vėjas greit irgi nupūs.

Visgi kiekvienais metais norėjau nuvažiuot ir paspoksoti į tuos gražuosius medelius, bet kaip tyčia, kasmet ir pražiopsodavau jų žydėjimo savaitę. Tik šiais metais kažkaip pavyko. O kiek ten žmonių… kas fotografuoja, kas tiesiog grožisi, o kas rengia piknikus šalimais ant žolytės. Atrodo nebebaisus ir užterštas oras. Nenuostabu, juk taip galima pamiršti problemas, mokslus darbus ir visa kita, kas kartais neduoda ramybės. Tik grįžus namo, prisimeni, kad tiek daug visko reik suspėti nuveikt. Bet juk kartais galima atsipalaiduoti ir tiesiog pasidžiaugti pavasariu. Tuo labiau, kad pražysta ne tik sakuros - reikia tik atidžiau apsižvalgyti. ;)