Nuo paskutinio įrašo jau praėjo mėnesis. Nu nieko sau greit tas laikas bėga. Net negaliu pasakyt, kad nebuvo apie ką rašyt, kaip tik daug visko vyko, gal todėl ir to laiko likdavo vis mažiau. Bet kas buvo, tas buvo. Užtad šeštadienį sugalvojom nuvažiuot į renginį “100 valandų astronomijos” Molėtų observatorijoje. Vienintelį kartą observatorijoj buvau kažkada seniai dar mokyklos laikais. Vėliau dar kartą norėjau nuvažiuot, bet tik norėjimu tas ir pasibaigė. Dar kolegos darbe žadėjo organizuotis į ekskursiją, visgi tai nusikėlė neribotam laikui. Na bet kadangi pasitaikė tokia puiki proga, reikėjo ja pasinaudoti.
Pasitaikė iš ties pasakiška diena. Kadangi renginiai turėjo būti tik nuo penkių, tai pakeliui dar užsukom į pačius Molėtus.
Molėtai pasirodė toks nedidelis ramus miestelis. Norėjosi kuo greičiau rasti, kur pastatyt mašiną, kadangi vis atrodė, kad tuoj privažiuosim ribą, žyminčią miestelio pabaigą. :) Na bet vietelę radom nesunkiai. Miestelio centrą apėjom per gerą valandėlę. Žmonių visai nedaug, keletas susibūriavusių grupelių sėdi ant siuoliukų prie ežero ir diskutuoja kažkokiomis temomis. O ką ten daug nuveiksi… Tiesa vairuotojai ten ypač mandagūs, nespėji prieiti prie perėjos, o tave jau praleidžia abiem kryptimis važiuojančios mašinos. Malonu. Visgi neužsibūnam miestelyje ir traukiam link observatorijos.
Rasti ją visai nesudėtinga. Didelio ženklo neįmanoma nepastebėti, o tada jau belieka važiuoti keliuku iki pat jo pabaigos. Jau vos privažiavus etnokosmologijos muziejų supratom, kad žmonių bus nemažai. Neradom nei vienos laisvos parkavimosi vietos. Gerai, kad kilo puiki mintis pavažiuoti šiek tiek toliau, ir valio - prie observatorijos dar nebuvo jokio sanbrūzdžio. Prie registracijos staliuko pasirodėm maždaug prieš penkiolika minučių iki pirmos paskaitos, bet ten dar buvo gana ramu. Nors praktiškai į visas paskaitas vietos buvo rezervuotos, bet dauguma žmonių vėlavo ir nebuvo aišku, kiek laisvų vietų atsiras. Na ir organizacija šiek tiek šlubavo. Bet tai aišku, atleistina. :)
Paklausiusios įvadinės paskaitos nuėjom apžiūrėt apylinkių. Paklaidžiojusios miško takeliu radom ir puikią atodangą. Gražios visgi ten vietos. Puikiai tinka pailsėti nuo miesto triukšmo ir pakvėpuoti grynu oru. O gryno oro ten pasirodo net per daug - pradeda imti miegas. :)
Prie etnokosmologijos muziejaus vietovė iš ties gražiai sutvarkyta. Pats pastatas tai tikrai kosminis - primena nusileidusią skraidančią lėkštę. Visgi į viršų pasikelti nepavyko. Pasirodo ten visos ekskursijos jau seniai užsakytos ir laisvų vietų nėra. Reikia registruotis iš anksto ir tikėtis, kad bus giedras dangus. Kitą kartą būtinai taip ir reikės padaryti.
Paklausius dar kelių įdomių paskaitų apie planetų paieškas ir pavojingus asteroidus, keliavom apžiūrėti teleskopų. Pirmiausia didžiausio - 165 cm. Jis kaip tik buvo nutaikytas į mėnulį, kuris švietė kaip niekad ryškiai. Žiūrėti perspėjo atsargiai ir po truputį, kad priprastų akys. O geriausia - tiesiog paslinkti vaizdą į mažiau apšviestą mėnulio pusę. Ir matytis turėtų geriau, visgi kontrastas didesnis. Davė ir pultelį, su kuriuo jį galima valdyti. Tik po to perspėjo, kad per daug neįsijausčiau, čia juk ne kompiuterio pelė - sukioju kažkiek tai tonų sveriantį kupolą. :) Et - įprotis. O mėnulis atrodė puikiai. Galima buvo pasigrožėti krateriais, tik po to galva šiek tiek apsvaigo nuo smarkios šviesos.
Vėliau prie mažesnio 63 cm teleskopo pravedė paskaitą apie tai, kaip matuojami raudonieji poslinkiai ir ieškoma kitų planetų prie tolimų žvaigždių. O ir lauke buvo pastatyti dar keli teleskopai, nutaikyti į skirtingus dangaus objektus. Teko galimybė pamatyt Sietyną (kuris aišku matos ir plika akimi, bet teleskopu beabejo įdomiau), padrikąjį spiečių Persėjo žvaigždyne ir beabejo - Saturną, kuris dar nelabai sutemus atrodė tarsi paveiksliukas. Na nuostabi planeta, ką čia bepridursi. O ir vakaras buvo puikus. Nors šaltokas, bet giedras ir ramus.
Šiek tiek vėliau dar paklausėm paskaitą apie visokiausius neįprastus dangaus reiškinius ir apsukusios dar pora ratų aplink vietovę bei pabendravusios su kitais entuziastais, nusprendėm grįžt namo. Įspūdžių vienai dienai tikrai užteko, o ir nuovargis pasijautė. Visgi pasirodo, kad renginių ten netrūksta, ir dar vienas nusimato po poros mėnesių. Ką gi, bus proga dar kartą aplankyti šią vietą. :)