Knygutė, kurią “sukramčiau” šeštadienį nuo 9 iki 11 ryte.

“Nenorėjau nieko – tik miego. Bet miego norėjau ir vakar, ir prieš tris dienas, - kiek galima?”

“Ar daug kas galėtų pasakyti, kaip nuobodžiauja – labai ar nelabai. To neįmanoma suvokti klaikiame chaose, koks yra mūsų gyvenimas.”

“Gerai jautiesi savo kailyje, kai yra žmogus, kuris tą kailį glosto ir atiduoda jam dalelę savo šilumos. ”

“Būtų įtikinamiau, jeigu dantys iškristų tiems, kurie stovi, - juk veikia žemės traukos dėsnis. ”

“- Kiek iš viso žmonių jau esate nužudęs?
- Iki tol, kol jūsų nepažinojau, nei vieno. To ir nereikėjo daryti, nes nieko nemylėjau.”

Po jau senoko ir dabar šiek tiek juokingai atrodančio atsitikimo su mano senu laptopu, teko pamąstyti, ką toliau daryt. Galima aišku buvo jį bandyt taisyt arba apsiriboti tuom, kaip jis veikė. Nors pasiskolinus usb kliaviatūrą iš grupioko taip galima buvo gyvent, na bet nesinešiosi dar ir kliaviatūros, kuri net į krepšį netelpa. :) Tuo labiau, kad dvd romas atisakė veikti, o pats laptopas laikas nuo laiko sumanydavo persikrauti.

Tad kokią savaitę pamąsčius, nusprendžiau, kad man reikia naujo kompo. Na gal ne tiek reikia, kiek visai norėtųsi, nes tas ne tik kad nelabai veikiantis, bet jau ir morališkai pasenęs. O kad jau nusprendžiau, kad reikia, tad ilgai negalvojus ir pasitarus su pora žmonių, išsirinkau, o po poros dienų jau ir turėjau. Kaip sakant greit apsisukau, nors ką čia per daug galvot - arba perki, arba ne. :) Tuo labiau, kad čia tik laptopas.

Jei prieš du metus kai pirkau pirmąjį dar fujitsu- siemens laptopą maniau, kad užteks kuo paprastesnio ale tik universitetui, tai šį kartą pirmas reikalavimas buvo, kad jis turėtų padorią vaizdo kortą. Ną ką čia save apgaudinėt, kartais ir pažaist norisi. :) Be to taip visai gerai rinktis, atkrenta begalės variantų. Taigi galutiniu variantu tapo Lenovo ( TY2BRUS). Tik parsinešus namo, supratau, kad jis visgi mielesnis nei galvojau. Ir būtų visai mielas, jeigu vietoj vistos būtų standartinis xp. Visgi neapsiverčia liežuvis jį pavadinti kompiuteriu darbui. Žaisliukas… bet, mielas žaisliukas. ;)

Meilė - dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. - A. Diuma. (Tekstas ant lapuko, šiandien ištraukto iš dėžutės darbe.)

Kuo šiandiena primena lygiai tokią pat dieną prieš metus? - Aš vėl perlaikinėju egzaminą. :P O kuo skirsis, bus matyt dienai pasibaigus.

Kažkada būčiau pasakius - nenoriu, bet matyt kada nors reikės. Dabar pasakyčiau - nereikia, bet jau matyt noriu.

Kai kažkurią čia dieną išėjus iš darbo nusprendžiau nesigrūsti autobuse, o pasivaikščiot iki namų, tokiu savo sprendimu nustebinau sutiktą kolegą, kuris pareiškė, kad jam tokiems dalykams būtų gaila laiko. Juk sesija, reik skubėt namo ir mokytis. O jei ir nesimokyt, tai vistiek kažkam matyt reik skubėt namo. Įdomu, ar sėdint kamščiuose ir žiūrint pro langą laikas bėga lėčiau. O gal jis išnaudojamas produktyviau?

O jeigu būtų išrastos tabletės, kompensuojančios miego trūkumą, ar miegas būtų įvardijamas kaip laiko švaistymas? Taip ir įsivaizduoju save sakančią - „Miegot? Nei, neisiu, tai atima per daug laiko, geriau jau emm… pasėdėsiu prie kompo.“ Ironiška.

Nors nuo to laiko kai įsigyjau mašiną jau praėjo daugiau nei mėnesis ir to paties sniego jau nebelabai beliko, bet juk reikia pasigirti savo neeiline Kalėdine dovana sau. :) Po ilgų planavimų ir trijų mėnesių paieškų, rezultatas visai neblogas. Nors anksčiau labiausiai norėjau juodos mašinos, bet dabar visai džiaugiuosi šituo raudonu variantu. Nors fotografuota paskubomis ir toli gražu nesant pačiai švariausiai būsenai, bet bendras vaizdas turėtų matytis. Prie visų jos subtilybių dar reik priprast, bet svarbiausia - važiuoja puikiai (mano kuklia nuomone). ;)

Nepaminėjau tik, kas tai per mašina, bet čia todėl, kad man jau užtenka vieno mažo žvilgsnio ir viskas aišku. Taigi jei trumpai - tai pirmos kartos 1993 metų Mitsubishi Eclipse. Galima iš karto būtų kreivai pažiūrėt - nepraktiškas daiktas. Aišku, kad nepraktiškas. :) Nedidelė, žema kupė su dviejų litru varikliu. Kas čia gali būti praktiško? Nors esu girdėjus variantų, kad į ją puikiai telpa 4 žmonės, bet mano nuomonė - tai mašina dviem žmonėm. Į galą galima nebent susidėti daiktus arba pasodinti kokį mazochistą. Juokauju aišku. :) O ir bulvių maišų, kaip aš sakau, su ja nevežiosiu. Tad apie praktišką mašiną pagalvosiu tada, kai turėsiu šeimyną su pulku vaikų.