Pasirodo aš jau beveik du mėnesius klaidžioju Danijoje, tai pats laikas parašyti keletą mini-reportažų. Kiek teko matyti daniškos gamtos, tai ji iš tiesų nelabai įspūdinga. Aišku derėtų paminėti, kad kol kas viskas, ką aš mačiau, buvo sniegu padengti laukai, bet vis dėl to lygumos nėra tas peizažas, kuris mane labai trauktų. Užtad jūra - kitas reikalas. Spalvotom kriauklėm nusėtos pakrantės taip ir traukia dar kartą prie jos sugrįžti, o žvarbus vėjas, taršantis plaukus ir stingdantis rankas, suteikia jai dar daugiau žavesio. Iš ties, jūros čia yra daugiau, nei aš pratusi matyti, ir ji tikrai nuostabi.

Pilna gyvybės

…ir mirties

…užburianti savo galia

…ir ramybe

…laukinėm pakrantėm

…ir pasakiškom spalvom

Fotografuoti, kai lauke -15 tikrai reikia šiek tiek ištvermės. Dar vakar buvau atradus gražią vietelę, kurią tiesiog būtinai reikėjo įamžinti keletame kadrų, bet per naktį atitirpo gražiai apšerkšniję medžiai, sniegą pravaikščiojo pakeleiviai ir nieko įdomaus iš tos vietos nebeliko. Ech, vat jei užeitų kokia nors pūga, būtų tikrai įdomu. :)

Visgi pora kadrų reikėjo padaryt, kol pirštai galutinai nesušalo reguliuojant fotoaparatą. Nors ir sakau, kad mano Canon’ą reikia atnaujinti į geresnį veidrodinį fotoaparatą, bet ir šitas nėra jau toks beviltiškas. Taigi trumpas šaltas žvilgsnis į pilnėjantį mėnulį. :)

Kartais manęs vis paklausia, kokią temą naudojau savo blog’ui. Galima būtų atsakyti trumpai - “default’inę”. Pakeistos tik spalvos ir viršutinis paveiksliukas. Galiu netgi atskleisti paslaptį, kad tas paveiksliukas sukomponuotas iš šitos nuotraukos

Jei kalbėt apie pačią nuotrauką, tai buvo vienas iš pirmų super macro rėžimo bandymų. Nuotrauka daryta 2007-05-26, vieną labai karštą pavasario šeštadienį viršuliškių kapinaitėse. :)

Ar kada teko matyt, kaip iš arti atrodo laumžirgis? O atrodo būtent taip

Ir šiaip, labai jau meilus padarėlis. Ramiai atkentėjo fotosesiją ir nesiskundė. ;)